apysviestis — sm. (1) prastai susimušęs, didysis sviestas: Norėjau gerą sviestą padaryt, o čia išejo apysviestis Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
didžiasviestis — dìdžiasviestis sm. (1) Užp, didžiãsviestis (1) prastai sumuštas, iš grietinės gerai neišsiskyręs sviestas, didysis sviestas: Iš šiltos smetonos visada dìdžiasviestis išeina Ktk. Neskubink mušt, maž nebus didžiasviestis Sdk. Dìdžiasviesčio… … Dictionary of the Lithuanian Language
atšaldyti — Š caus. atšalti. 1. N, LL134, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Jrb, Skdt, Slm, Krš padaryti šaltą, atvėsinti: Prieš mušdama sviestą, mama smetoną atšaldydavo Skrb. Kiaulę kap paskerdžia, tai atšaldo mėsą Kpč. Mėsą trupučiuką atšaldai ir sūdai Dgp. Atšaldytie… … Dictionary of the Lithuanian Language
blaivėti — 1 blaivėti, ėja, ėjo intr. 1. giedrėti, šviestis: Dangus blaivėja, daugiau nelis Šk. 2. eiti blaivyn, mažiau imti gerti: Kaimas blaivėjo, augo jame skaičius mokančių rašyti ir skaityti rš. 3. prk. protingai galvoti: Mums reikia pradėti blaivėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
blęsti — blę̃sti, bleñdžia ( ta), bleñdė 1. tr. J, Klov, Všv berti miltų į viralą, plakti, maišyti: Miltus vandeny blendžiaũ Jrb. Ji bleñdė barščius ruginiais miltais Lp. Su samčiu pliauškyk, o su antra ranka blęsk miltais verėną, t. y. priplak, pilk… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnaudotojas — išnaudotojas, a smob. (1) kas išnaudoja, eksploatuoja: Visų pirma turit kiek galima labiau šviestis, telktis į kuopas ir pradėti kovoti su savo išnaudotojais (sov.) rš. naudotojas; išnaudotojas; panaudotojas; sunaudotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
kitusyk — kìtusyk adv., kitùsyk, kitusỹk 1. kitą sykį: Ateik šiandien – kitùsyk gali manęs namie nerasti Dkš. Pajautimas šįkart buvo dar skaudesnis nei kitusyk rš. Šiandien yra daugiau negu kitusyk, kurie nori skaityti ir šviestis rš. 2. kartais: Ar… … Dictionary of the Lithuanian Language
piktadariauti — piktadariauti, iauja, iãvo intr. Stč; V.Kudir būti piktadariu, piktadariškai elgtis: Žmonės viską verčia ant kvailųjų, o tuo tarpu blogieji piktadariauja Pč. Jaunimui laikas šviestis, o ne piktadariauti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
protinti — prõtinti ( yti), ina, ino 1. tr. B, R421, N, [K] duoti protingą mintį, patarti, aiškinti, mokyti: Aš prõtinau kaimyną, kad statytų namą Šn. Tu manęs gali neprõtyt, aš pats suprantu Šn. Prõtinau jį, kiek galėjau Kair. 2. refl. mokytis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prusinti — prùsinti, ina, ino caus. 1 prusti. 1. šviesti, lavinti: Pas mus teleidžiamos tik geros knygos, žmogų ugdančios, prusinančios sp. ^ Geras tėvelis – vaikų neprusino, tik vogti išmokino KrvP(Vrb). | refl.: Proga šviestis, prùsintis DŽ1. 2. daryti … Dictionary of the Lithuanian Language
prusti — 1 prùsti, prū̃sta (pruñsa Kp), o intr. 1. NdŽ gerai augti, tarpti. 2. NdŽ, Kp gautis, taisytis, stiprėti. 3. Š eiti gudryn, darytis kultūringesniam, šviestis, lavintis: Pagaliau ir jis, žiūrėk, prū̃sta J.Jabl. Augo, pruso mūs Žvairiukas tartum… … Dictionary of the Lithuanian Language